Turbūt dažnai tenka susidurti su situacija, kai viešumoje pamatome itin mielą augintinį ir patys ar mūsų vaikai nori su juo pabendrauti, paglostyti gražųjį šuniuką. Visų prima, turint tokias intensijas reikėtų atsiklausti šeimininkų ar galima, ar šuo yra socializuotas ir pratęs prie bendravimo.
Ne visi šunys yra mėgstantys bendravimą su svetimais, nežinomais jiems žmonėmis. Daug apie gyvūną pasako ir jo kūno kalba. Reikėtų atsitraukti jei šuo rodo dantis, urzgia, šiaušia nugarą, gūžiasi ir traukiasi. Taip pat reikėtų sunerimti, kai šuo laižosi, “rodo liežuviuką” – tai reiškia, kad gyvūnas labai susijaudinęs, jaučiasi nepatogiai ir laižymosi refleksu ramina savo nervų sistemą. Todėl mūsų veiksmų eiga sutikus nepažįstamą šunį ar norint su juo pabendrauti turėtų būti tokia:
1.Neleisti vaikams pribėgti šuniui iš už nugaros ar bėgti į šunis iš priekio. Taip net ramiausias šuo gali labai išsigąsti ir vedamas gynybos instinkto (jam gali pasirodyti, kad vaikas yra kitas puolantis šuo) gali vaikui įkąsti, išgąsdinti ar išsinerti iš petnešų/antaklio ir pabėgti nuo šeimininko.
2. Jei šeimininkas yra šalia, jo atsiklausti ar galima augintinį paglostyti ar su juo pabendrauti. Tik gavus teigiamą atsakymą bendrauti atsargiai, lėtai, duodant šuniui apsiuostyti ir pačiam susipažinti su jumis. Neglostyti galvos, o šoną ar nugarą.
3. Šeimininkui atsisakius, neleidus paglostyti ar kitaip kontaktuoti su augintiniu nepykti, neiti į konfliktinį santykį. Turėti omenyje, kad jūs šunį matote pirmą kartą, o šeimininkas gyvena su juo jau ne vienerius metus, žino savo augintinio būdą, reaktyvumo, socializacijos lygį, kitus niuansus geriau nei jūs ir atsisako ne iš antipatijos jums asmeniškai, o norėdamas, kad jo augintinis jaustųsi komfortiškai svetimoje aplinkoje.
4. Jei šeimininko nėra šalia, pirmiausia “skaityti” šuns kūno kalbą, leisti pačiam prieiti ar ramiai nueiti, nedaryti staigių judesių, leisti apsiuostyti, vengti didelių garsų, nešūkauti, nesimaskatuoti rankomis ar daiktais. Jei šeimininko nėra šalia tokio šuns neliesti, stengtis ramiai praeiti, nes nežinoma jo ligos istorija, ar jis skiepytas, ar turi parazitų, ar yra socializuotas ir neagresyvus.
Taigi, prieš bendraujant su augintiniu siūlome būtinai pasitarti su šeimininku ir nepamiršti, kad jūs šuniui esate svetimas ir nepažįstamas žmogus.
