Mums pataria veislyno „Afrikata“ įkūrėja Airida Bereišienė. „Visų pirma reikėtų įsitikinti, kad veisėjas nėra daugintojas. Pasidomėkite, ar veislynas yra registruotas FCI (Fédération Cynologique Internationale) registre. Ši organizacija vadovaujasi šunų veisimo, dokumentų išdavimo, parodų organizavimo bei kitais svarbiais reglamentais. Taip pat reikėtų sužinoti ar veisėjas priklauso Lietuvos kinologų draugijai. Taip įsitikinsite, kad veislynas veikia legaliai. Reikėtų atkreipti dėmesį, kelios veislės yra veisiamos veislyne. Kuo mažiau veislių veisiama veislyne, tuo didesnis jo patikimumas ir ekspertiškumas pasirinktos veislės specifikoje. Patikimuose veislynuose šuniukai yra rezervuojami metams į priekį ar dar vėliau. Skelbimų portaluose apie „likučių“ ar šuniukų laukiančių namų, iš gero veislyno tikrai nerasite. Jei atvykus pas veisėjus leidžiama rinktis iš būrio šuniukų — tai jau „raudona vėliava“.
Dažniausiai atsakingas veisėjas pats parenka augintinį ir rezervuoja būsimiems šeimininkams pagal jų charakterį, gyvenimo būdą ir kitus aspektus. Pavyzdžiui, ar šeimininkui tai ne pirmas šuo ir jis ruošiasi dalyvauti parodose, ar namuose šuo gyvens su vaikais, ar didelėje šeimoje. Būsimi šeimininkai kviečiami pasisvečiuoti, susipažinti su veisle iš arčiau, ją įsivertinti. Taip pat atsakingas veisėjas aptaria ir alternatyvas, jei pastebi, kad veislė šeimininkams netiks. Patariama vizito metu atsivežti ir rūbą, kurį po bendravimo su šuniukais būsimi šeimininkai, o ypač vaikai, pasiliks namie ir galės įsitikinti ar tikrai neturi alergijos. Taip išvengiama nemalonių situacijų, kai šuniukas nuvyksta pas mylinčius šeimininkus, bet turi grįžti atgal dėl šeimos nariams netikėtai pasireiškusios alergijos.
Veisėjas mato šuniukus nuo jų gyvenimo pradžios, gerai pažįsta tėvų ir jų pačių charakterius, todėl lengviau gali juos parinkti taip, kad augintinio charakteris sutaptų su būsimų šeimininkų ir namų aplinka. Jei šeimininkas primygtinai pageidauja tam tikros kailio spalvos, išimtys padaromos, bet tai vengtinas dalykas.”
Veislyne „Afrikata“ kergimas vienai kalytei vyksta kas du metus, joms leidžiama metus ar dvejus pailsėti. Vienoje vadoje būna 4-6 šuniukai, retais atvejais 8. Taip pat šiame veislyne kalytės neparduodamos su bendrasavininkystės sutartimis, kai po kergimo kalytė grįžta gyventi pas šeimininkus iki gimdymo, o gimę šuniukai lieka veislynui. Veislyne „Afrikata“ visi sulaukia “pensijos” ir gyvena kartu su veisėja iki gyvenimo galo ir nėra atiduodami.
Šuniukai yra atiduodami 9 savaičių, kada mama juos yra išmokiusi socializuotis, bendrauti su kitais šunimis ir visų kitų šuniškų gudrybių. Veislyne jie taip pat mokomi ir ėjimo į lauką ir tuštinimosi ant palučių. Šuniukai gauna pirmąjį skiepą ir čipą, visus reikalingus dokumentus. Vėliau viskas priklauso nuo šeimininko įdirbio, taip pat ir 12-os savaičių skiepas nuo pasiutligės. Šiuo laikotarpiu nuo 9-tos iki 12-tos savaitės, kada gaunamas skiepas, nerekomenduojama šuniuko vesti į vietas, kur vaikštinėja ar tuštinasi kiti šunys (daugiabučių kiemai, bendrosios erdvės), galima šuniukus vedžioti privačioje teritorijoje, kur neužklysta kiti augintiniai. Šių rekomendacijų svarbu laikytis ir karantino po skiepo laikotarpiu, kuris trunka apie savaitę. Nuo 3-4 savaitės šuniukus galima lankyti veislyne, kad tiek šuniukas, tiek naujieji šeimininkai priprastų vienas prie kito.
Prieš išleidžiant šuniuką namo veisėja įdeda maisto, kuriuo turi būti maitinamas šuo. Veisėja taip pat pateikia ir vitaminus, kuriuos iki išvykimo gaudavo šuniukas, skanukų, antkaklį ir kuponą pirmam guoliui įsigyti ir pasikonsultuoti visais komforto klausimais su šunų poilsio ekspertais „Dora Cocker”.
Būkime atsakingi, kantrūs ir domėkimės savo šuniuko kilme tam, kad išvengtume daugintojų ir ateities augintinių sveikatos problemų.
