Dažnas šuns šeimininkas bent kartą grįžęs namo yra radęs „sprogusį“ šuns guolį, pliušinį žaislą, pagalvę, rūbus, šlepetes ar kokį kitą daiktą. Jeigu tai jauno šuniuko darbas, tai mums lyg ir suprantama, kad kartais tokių dalykų pasitaiko, bet kai suaugę šunys ima šitaip „darbuotis“, tai jau krapštome galvą: „Kas jam negerai?“ — į šį ir kitus aktualius šunų elgsenos klausimus mums padeda atsakyti profesionali dresuotoja Donata, šunų dresūros mokyklos „Geras šuo” įkūrėja.
„Ką veikti?…“
„Jeigu turite vaikų, tai turbūt nuolat girdite klausimą: „Ką veikti? Man nuobodu“. Šunys taip pat neretai ima nuobodžiauti likę vieni namuose. Jeigu nepasirūpiname, kad tuomet, kai jie turės pabūti kelias valandas vieni, būtų „iškrautos“ jų kojos ir galvos, didelė tikimybė, kad jie patys sugalvos, kaip šiuos poreikius patenkinti. Va tik jums tai gali nepatikti. “ — teigia Donata.
Atrodytų anoks čia įdomus užsiėmimas draskyti savo guolį, sofą ar tapetus nuo sienos, bet gi tikrai visai smagu prasigraužti mažą skylutę audinyje ir iš jos be galo traukti minkštą kamšalą. Arba šiek tiek dantimis timptelėti už atkibusio tapeto kampuko ir klausytis, kaip jis atplyštą, stebėti vis didėjantį gabalą, susmulkinti nukritusį į skutelius ir imtis sekančio.
Kai kurie šunys itin mėgsta kasti įsivaizduojamas duobes savo guoliuose ar ant sofos, kilimo. Ne visi audiniai tokį išbandymą atlaiko ir galiausiai pasileidę „pūkai“ šuniui būna papildomas atlygis už jo ir šiaip smagią kasimo veiklą.
Vienų veislių šunys labiau linkę viską draskyti dantimis, kitų „dirbti“ kojomis, tačiau visi jie šia veikla dažniausiai pradeda užsiimti iš nuobodumo, o bėgant laikui gali tapti priklausomi nuo jos. Jau niekam nebėra paslaptis, kad ir mūsų ir šunų organizmai, užsiimant smagia fizine veikla, išskiria dopaminą – vieną iš laimės hormonų, kuris padidiną motyvaciją. Jeigu sportuojate ar tiesiog mėgstate ilgus pasivaikščiojimus, puikiai žinote tą malonų jausmą po treniruotės, kai kūnas pavargęs, bet jūs laimingi ir jaučiatės nuveikę kažką svarbaus. Ir jau laukiate kitos treniruotės. Taigi – draskant guoliuką galima ne tik neblogai „pasportuoti“ ir duoti veiklos galvai (reikia gi sugalvoti, kaip čia gudriau visas tas gėrybes ištraukti), bet už šį darbą kūnas dar ir papildomai apdovanoja gera savijauta.
„Streso valgytojai“
Jau kurį laiką žmonių pasaulyje naudojamas terminas „streso valgytojai“. Tikrai savo pažįstamų rate turite žmogų, kuris valgo, kai nervinasi, jaudinasi, kai liūdi ir dažniausiai valgo ne patį sveikiausią maistą, o ne retai ir tokiais kiekiais, kad ir trims žmonėms užtektų… Aš ir pati kartais vienu prisėdimu suvalgau visą pakuotę guminuku, kai pervargstu darbe, nes tas jėgų reikalaujantis kramtymas taaiiiip ramina…
Kai kurie šunys labai nerimauja likę vieni namuose. Kartais taip nutinka dėl auklėjimo spragų (karantino metu buvo itin daug šuniukų, kurie nuo pirmos dienos naujuose namuose nei valandai nebuvo palikti vieni 3-4 mėnesius, o tuomet šeimininkams teko grįžti į darbus ofisuose… Jų kaimynai nebuvo labai patenkinti tokiais pokyčiais, nes nuo liūdnų „dainų“ skambėdavo visas daugiabutis). Kartais dėl išgyventų traumuojančių įvykių (pvz., būdamas vienas namuose šuo gali labai išsigąsti fejerverkų ar kaimynų daromo remonto garsų ir po šių įvykių nebenorėti likti be jūsų). Kartais šuo iš prigimties toks prieraišus ir jautrus, kad joks mokymas nepadeda bent šiek tiek geriau jaustis nesant žmogui šalia.
Yra šunų, kuriems pasivaikščiojimas lauke sukelia nemažai streso, nes jie bijo kitų šunų, žmonių automobilių, įvairių garsų, paviršių, erdvių (laiptinės, lifto ir pan.). Kiti priešingai labai susijaudina nuo visų tų dalykų ir į viską priima kaip iššūkį, nuotykį. Mes neretai su tokiais aktyvuoliais dar ir neteisingai žaidžiame nuolat mėtydami jiems kamuoliukus, pagaliukus – gi labai smagus būdas „iškrauti“ šunį (iš tikro tai ne, nerekomenduoju to daryti) arba per ilgai, per daug intensyviai, be pertraukų tampome virvę, žaislą, dresuojame, taip tik padidindami streso hormonų lygį organizme.
Beveik visi stresuojantys šunys yra linkę graužti ir draskyti. Kaip ir minėjau aukščiau, tai visai nebloga veikla nukreipti savo mintis kitur, bet daug svarbiau suprasti, kad būtent kramtymo ir ypač laižymo metu, šuns organizmas išskiria didelius kiekius ne tik dopamino, bet ir serotonino — hormono, kuris ramina, atpalaiduoja, gerina miego kokybę. Tiesa, yra šunų, kurie norėdami nusiraminti laižo, kramto, savo pėdutes, uodegą, visur nešiojasi dantyse žaislą, tapkę ar bet kokį kitą daiktą, laižo grindis, sofą ar jus.
O tai ką daryti?
Turint šunį, kuris kažką namuose vis sugraužia, sudrasko, labai pravartu pirmiausia įsigyti vaizdo stebėjimo kamerą (pakanka vidutinės kokybės video „auklės“ – kainuos apie 40 eurų, bet galėsite ne tik stebėti ir girdėti, ką šuo veikia, bet ir „pasikalbėti“ su juo). Kodėl? Tik stebėdami ką, kaip, kada ir kaip ilgai šuo daro, kai paliekate jį vieną, galėsite sužinoti, ar jis tai daro dėl nuobodulio ar dėl streso. Priklausomai nuo priežasties, galėsite parinkti ir „vaistus“.
Beveik visais atvejais teigiamą rezultatą duoda tinkamas fizinis ir protinis krūvis. Priklausomai nuo jūsų šuns veislės, amžiaus, temperamento, sveikatos būklės, pasiruošimo, skirsis ir tai, kiek ir kokios fizinės veiklos jam reikia. Toy pudeliukui gali užtekti ir ramaus pusvalandį trunkančio pasivaikščiojimo po savo rajoną, parką, kurio metu šį bei tą pauostinės ir kelias minutes pažaisite virvės traukimą su ilgu žaisliuku. O štai belgų aviganiui, borderkoliui, vižlui ar kitam „reaktyviniu varikliu varomam“ šuniui ir pusvalandžio bėgimas prie dviračio su pusės valandos dresūros užsiėmimu gali būti tik geras apšilimas…
Bendras patarimas visiems – įtraukite į pasivaikščiojimus uoslės žaidimus. Kartais tiesiog į žolę plačiai išbarstykite skanukus, mėsos kąsniukus ar šuns sauso maisto, jeigu juo maitinate ir leiskite jį susirinkti su komanda „ieškok“ (ar kitu žodeliu). Kartais skanukus sukiškite į storą žievę turinčio medžio kamieno rieves įvairiame aukštyje ar paslėpkite po akmenukais (tinka ir tušti gėlių vazonėliai, patogu gyvenantiems name). Kartais paslėpkite žaislą (už medžio ar ant žemai esančios medžio šakos). Bet net tiesiog leidimas ilgai uostinėti vieną kuokštelį žolės taip pat labai raminančiai veikiai ir nuvargina šunį. Sakysite: „Ko čia pavargti nuo uostymo?“ Šunims tai protinis darbas. O mes visi puikiai žinome, kaip grįžus namo po sunkios dienos, kai reikėjo nuo ryto spręsti vieną reikalą po kito, norisi tik atsigulti, o ne eiti pasportuoti, nors didžiąją dalį dienos sėdėjome prie kompiuterio.
Užimti šuns galvas namuose, kai paliekame juos visai dienai, taip pat labai svarbu, nepriklausomai nuo guoliukų „sprogimo“ priežasties. Kokybiški žaislai, į kuriuos dedasi maistas (pvz. patentuotos gumos KONG firmos žaislai) turėtų būti antras pirkinys po kameros. Jie taip pat užims šuns dantis ir galvą (reikia gi ir pagalvoti, kaip tą maistą išimti), be to, mokys, kad būtent šitą daiktą apsimoka graužti, nes laimės hormonų gaus ne tik už patį graužimą, bet dar ir tuomet, kai pavyks išsitraukti maisto – dvigubas atlygis!
Bet nereikia apsiriboti tik žaislais – labai daug žaidimų uoslei galima sugalvoti panaudojant tai, kas po ranka – priberkite skanukų į kartoninį kiaušinių dėklą, užklijuokite lipnia juosta ir leiskite jį sudraskyti, kad išsiimtų. Padarykite uostymo kilimėlį (angl. snuffle mat, rasite internete video medžiagos, kaip pasidaryti). Paimkite senus džinsus (tuos, kur dar nešiosite, kai sukūsit) suriškite iš klešnių mazgus ir į jų vidų bei į kišenes prikiškite maisto. Priberkite skanukų į „bambalį“ ir neužsukite dangtelio (netinka šunims, kurie pačius bambalius labai mėgsta graužti). Priglamžykite popieriaus lapų (tiks prekybos centrų savaitės prekių lankstinukai), sumeskite juos į neaukštą dėžę ir suberkite ten šuns pusryčius ar skanukų.
„Duobkasiams“ geriausias guoliukas neretai būna antklodė ar storas pledukas, nes jie „kasasi“ – daugiau ar mažiau pavyksta letenomis juos pastumdyti, tai dažniausiai nebereikia ir draskyti, o kai kurie tik juose patogiausiai ir įsitaiso miegoti.
Dėl labai stresuojančių, pravartu pasikonsultuoti su elgsenos specialistais, kad susidėliotumėte būtent jūsų šuniui tinkamiausia veiksmų planą, kaip stresą suvaldyti ir abiem ramiau gyventi. “
Na, o įvairiais augintinių auklėjimo klausimais jus pakonsultuos, padės šunų dresūros mokyklos „Geras šuo“ specialistai. Visi šeimininkui rūpimi klausimai bus atsakyti tikrų profesionalų, mylinčių savo darbą ir jūsų augintinius.
