Doracocker

Namai turėtų būti mūsų šventovė – vienintelė vieta, kurioje galime jaustis saugūs bei nepaliečiami pasaulyje vysktančių konfliktų ir suiručių. Tačiau kaip jaustis saugiai, kai visą parą girdi fone sklandant raketas ir sprogmenų smūgius, aršiai atakuojančius Jūsų gyvenamosios erdvės sienas?

Ši niokojanti padėtis nėra tik hipotetinė aplinkybė, o Ukrainos žmonių ir gyvūnų tikrovė. Šalis, kurioje gyvena 35 % Europos biologinės įvairovės ir 6% žemyno sausumos, gali virsti ekologine tragedija, jei padėtis tik blogės.

Be to, nelaisvėje laikomų naminių ir laukinių gyvūnų situacija atrodo dar niūriau. Nors žmonės, deja, turi migruoti arba slėptis saugesnėse požeminėse ervdėse, šie gyvūnai neturi tokio pasirinkimo. Remiantis vienu atliktu skaičiavimu, 2014 m. Ukrainoje gyveno apie 750 000 šunų ir 5,5 milijono kačių. Beviltiškai skubant bėgti nuo karo, daugelis tų gyvūnų, ypač didesnių veislių šunų, liko palikti be šeimininkų.

Dilema dėl naminių gyvūnų

Nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainos teritoriją, tūkstančiai žmonių buvo priversti bėgti iš savo namų. Ruošdamiesi išvykti jie susiduria su itin sudėtinga moraline ir emocine dilema – palikti savo naminius augintinius.

Kai kurie šeimininkai dantimis ir nagais kovoja, jog užtikrintų, kad jų keturkojai kompanionai lydėtų juos išeinant iš namų.  Pavyzdžiui, Kijeve įsitrigęs programinės įrangos inžinerijos studentas Rishab kategoriškai atsisakė išvykit iš karo draskomos šalies be savo augintinio Malibo. Laimei, jų misija pavyko sėkmingai ir jie saugiai pasiekė Dehraduną.

Tačiau ne visiems pasisekė ir kai kurie augintinių savininkai buvo priversti priimti sunkų sprendimą – palikti savo mylimus keturkojus draugus. Toks verdiktas nėra ir negali būti lengvas, bet karo akivaizdoje nieko nebūna lengvo ar paguodžiančio.

Visgi gyvūnai negali suprasti, kodėl jų šeimininkai, kuriems jie lojaliai tarnavo, palieka juos neteisingoje sienos pusėje, kai emigruoja į kitas šalis. Šiems paliktiems keturkojams tenka kovoti už būvį patiems: sunkiai ieškoti maisto, pastogės ir saugumo. Visą situaciją dar labiau apkartina šaltas sezonas ir atšiaurus oras.

Šiuo metu Ukrainos gatvėse yra palikti tūkstančiai kačių bei šunų. Ir nors esama gyvūnų prieglaudų bei labdaros organizacijų, besirūpinančių beglobių gyvūnų priėmimu ir apgyvendinimu, prieglaudos yra perpildytos, o maisto atsargos, kurių reikia kasdien dideliam kiekiui keturkojų aprūpinti, sparčiai mažėja. Taigi, laikui bėgant ir esamai situacijai nesikeičiant į teigiamą pusę, gyvūnai mirs nuo bado, jei ne dėl besitęsiančio konflikto.

Ukrainoje sunku padėti gyvūnams

Karo niokojamoje šalyje daugybė gyvūnų žuvo arba pabėgo, kai sunkioji artilerija ir kita ginkluotė pataikė į gyvūnų prieglaudas. Besiglaudžiantys naminiai gyvūnai panikuoja nuo sirenų ir bombų garsų, juos ištinka traukuliai arba yra kitaip sužalojami atakų akimirkomis. „Uanimals“ savanoriams apsilankius vienoje Kijevo prieglaudoje užfiksuota daugiau kaip 300 negyvų šunų, praleidusių kelias savaites be maisto ar vandens. Rusų kariai privertė gyvūnus mirti iš bado, beveik mėnesiui palikę juos įstrigusius narvuose per nuolatinius bombardavimus.

Kita gyvūnų gerovės tarnyba pranešė, kad Ukrainos gyvūnų prieglaudoms itin sunku gauti atsargų. Didžiausia problema ta, kad ne visa surinkta pagalba gyvūnams pasiekia juos. CBS News kovo 14 d. pranešė, jog Lenkijoje savanoriai renka pagalbą maisto ir kitų reikmenų pavidalu Ukrainoje esantiems keturkojams. Deja, šios kilnios misijos metu žuvo mažiausiai trys žmonės, kai mėgino suaukotą siuntą pristatyti į prieglaudą.

Fondo programa, pavadinimu „Černobylio šunys“ ekstremalios situacijos šalyje metu teikė maistą ir medicininę priežiūrą šimtams valkataujančių šunų, gyvenusių netoli Černobylio atominės elektrinės. Šios programos veterinarinės medicinos direktorė ir valdybos narė sakė, kad nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, darbuotojai išgalėjo pamaitinti tik apie 70 keturkojų. „Maistas baigėsi“,- sakė daktarė Jennifer Betz. „Mes neturime galimybės jiems gauti maisto, nes tai tiesiog per daug pavojinga. Keliai užblokuoti, tiltai susprogdinti ir situacija tiesiog beprotiška.“

Prie pasienio palikti mylimi augintiniai

Karui prasidėjus pabėgėliams laikytis taisyklių dėl naminių gyvūnų įvežimo į Europos sąjungą ir UK buvo neįmanoma, mat šį turi lydėti licencijuoto veterinarijos gydytojo išduotas veterinarijos sertifikatas gyvūnui. Emigrantus priglaudžiančios šalys reikalauja, jog gyvūnai būtų vakcinuoti ir pažymėti mikroschemomis, turėtų atliktus pasiutligės antikūnų tyrimo rezultatus. Nelaimei, daugelis augintinių neatitinka keliamų reikalavimų. Tai privertė ne vieną mylintį šeimininką atsisveikinti su savo gyvūnu, jį paliekant nesaugioje aplinkoje vieną.

Atsižvelgdamos į esamą kritinę situaciją, kai kurios šalys, kaip Vengrija, Slovakija, Lenkija, sureagavo ir reikalavimus sušvelnino. Vis daugiau šalių seka šiuo pavyzdžiu, kad leistų Ukrainos pabėgėliams imigruoti su savo ištikimaisiais draugais.

Taigi, nors sąlygos ne visada palankios šunų ir kačių augintiniams, viešai aidi raginimai nepalikti savo gyvūnų. Kaip ir žmonės, bėgantys nuo karo, keturkojai taipogi patiria stresą ir yra išsigandę. Jų saugumas betarpiškai priklauso nuo globėjų. Socialiniuose tinkluose žmones jaudina istorijos ir vaizdai, kuriuose gyvūnų savininkai eina didžiulius atstumus su augintiniais ant rankų.

Tik užbaigtas karas sustabdytų kančias

Ukrainos karas su Rusija atskleidė mūsų visų gilų ryšį su gyvūnais ir siekį efekyviau juos apsaugoti konfliktų ir nelaimių akivaizdoje. Karas gerokai apvertė ne tik civilių, tačiau ir augintinių gyvenimą. Blogiausia yra tai, jog gyvūnai negeba pilnavertiškai savimi pasirūpinti. Taigi palikti karo niokojamoje šalyje, kurioje jaučiamas didelis maisto, vandens, pastogės stygius bei nenutrūkstantys bombardavimai, sukeliantys įvairias traumas, reiškia nedaug šansų išgyventi. „Uanimals“ organizacijos įkūrėja teigia, kad šioje beviltiškoje situacijoje gyvūnų kančias sustabdyti galima tik pirmiausia nuslopinus žmonių kančias ir sustabdžius beprasmiškai daugybę gyvybių kainuojantį karą.